Velsas: žalios spalvos
Vietos pavadinimas atrodo taip, lyg kažkas Scrabble nori atsikratyti visų raidžių: Llanfairpwllgwyngyllgogerychwyrndrobwllllantysiliogogogoch. Tai yra ilgiausias ir sunkiausia ištarti vietovės pavadinimą Velse, bet 13 metų amžiaus Billy sklandžiai eina per savo lūpas. Jis vėl ir vėl kalba mums apie monstrų žodį. Ateikite, pabandykite ją porcijomis! "Chanwär pochwingär gogerisch ..." - tai beviltiška.
Džiaugiamės, kad bent jau žinome miesto pavadinimą: Caernarfon, kalbėjome Kairnarwon, pakrantės miestas Velso šiaurėje. Su gerai išlikusi miesto siena, apimanti viduramžių alėja. Su įspūdinga pilimi, turinčia 13 bokštų, kurioje kiekvienas pirmagimis gimęs anglų karaliaus sūnus yra vadinamas Velso princu, taigi ir britų sostinės įpėdiniu.
Ir draugiški vietiniai gyventojai, pavyzdžiui, Donna Goodman, Billy motina, kuri šiuo metu tarnauja valų patiekalui: troškinta jautiena su morkomis, petražolėmis ir koldūnais.
44 metų turistų gidas sukūrė žmonių, kurie kviečia svečius atvykti į šeimos vakarienę, tinklą. Kad jie rastų skonį Šiaurės Velse. Kadangi regionas turi daugiau galimybių nei žalio kraštovaizdžio ir beveik dvigubai daugiau avių kaip gyventojai: pilys, sukančios upės, garo traukiniai. Viktorijos pajūrio kurortai. Ir „senoji kalba“ - senoji kalba, kuri tikriausiai buvo sukurta 6-ajame amžiuje, todėl ji buvo tariamai seniausia, kalbama Europoje.
Kadangi valai prarado žemę į anglų kalbą, ši kalba tapo jų namais. Ir jie neleido jiems atimti. Ne tada, kai anglų kalba tapo 1536 m. ne tada, kai 1870 m. mokyklų sistemos buvo suvienytos. Kalba buvo ginama. Ir tai suteikė Velso žmonėms priklausomybės jausmą, tapatybę. Šiandien apie 750000 žmonių kalba valų kalba; vienas iš jų dabar su mumis sėdi prie stalo, stengdamasis savo žodžiu susukti vienu žodžiu:
"Llanfairpwllgwyngyllgogerychwyrndrobwllllantysiliogogogoch," Billy kartoja. Laimei, ir galbūt dėl gailestingumo tokiems turistams kaip mes, Velso kalba taip pat turi vietovės pavadinimo santrumpą: Llanfair PG. Vadove mes randame vokiečių kalbos vertimą: Šv. Marijos bažnyčia balto lazdyno riešutmedžio tvenkinyje sparčiame sūkuryje ant raudonojo Šv. Tysilio bažnyčios urvas. - Atrodo, Velso kalba yra viena iš tiksliausių pasaulio kalbų.
Kai važiuojate visoje šalyje Velse, dangus virsta dideliu debesų teatru: skalūnų pilka debesų monstrai, nukreipiantys prieš mus virš mėlynos fono. Medžioklė danguje. Sunku, jie atrodo artimesni ir arčiau kalvų, tarsi jie nori mus susmulkinti. Ir kaip triukšmo virimo aparatas, lietus šnabžda su Velso kalbomis transliuotoju BBC Radio Cymru nuo automobilio radijo iki statymo.
"Mūsų lietus", Donna Goodman mums pasakė prieš atsisveikindamas, "yra sultingas, seksualus lietus, o ne toks apgailėtinas angliškas." Yra oras, ar jis patinka Velso ar ne. Taigi, jie pradėjo ją traktuoti kaip įnoringas bičiulis, kuris laikomas tokiu, koks jis yra - ir kurio išgalvotas kartais yra netgi užsimintas. Jie tiesiog palieka oro drėgmės rutuliuką.
Kaip ir jaunoji pora, mes sutinkame vaikščioti Berwyn kalnuose prie Vyrnwy ežero: dėvėti Bermudos ir Velingtono batus; jie pleištai ir pėsčiųjų batai, be skėtis, be gaubto. „Mes esame taip pripratę“, - sako ji, ir lietus nuleidžia raudonus garbanos.
Avys ganosi abejingai šlapioje vilnoje ant Rhiwargor rudens. Tada mes pagaliau einame prie ežero. Kai „Vyrnwy ežeras“ nėra natūralus ežeras, bet apie 80 kilometrų atstumu esantis geriamojo vandens rezervuaras: prieš 120 metų siena, už kurios užstrigo aštuonios mažos upės ir nuskendo Llanwddyn kaimas, buvo didžiausia akmens užtvanka Jungtinėje Karalystėje. „Lake Vyrnwy Hotel“ mėgaujasi vaizdu į vandenį, kuriame stovi šviesiai pilkas bokštas su žalios spalvos žaliuoju stogu: tai yra didelės vonios kištukas, jame sietas yra per vamzdyną į Liverpulį. Bet dabar, apsuptas rūko, jis atrodo pasibaisėtinas - tarsi jis būtų buvęs tik tarp miškingų kalnų, kad Rapunzel turi vasaros rezidenciją.
Tada kitas aktas prasideda dideliame debesies teatre: keli rytai plaukioja aukštai danguje virš alavo-pilko vandens. Skalūnų spalvos monstrai, kurie tiesiog susipynė vienas su kitu, yra išnaudoti. Ir tarp jų atsirandančiame atotrūkyje saulė kyla.
Svečių siurrealistinis paveikslas
Tremadogo įlanka yra priešais mus šilta, minkšta šviesa, nes menininkai jį myli.Ir, kaip ir tapybos paveiksle, mes staiga jaučiame - siurrealistiniame paveiksle: du italų turistai stovi Italijos žvejų kaime, kurį menininkas įterpė į valų kraštovaizdį. Kampaniliniai bokštai virš Viduržemio jūros stogų. Galite pamatyti Florencijos katedros kupolą. Piazza su fukcija ir roko rožėmis. Fontanai, statulos, kolonos ir Viduržemio jūros regiono augalai, pvz., Palmių ir oleanterių.
Meno kūrinio pavadinimas, kurio staiga tapo dalimi, yra Portmeirionas. Jį sukūręs menininkas buvo Sir Clough Williams-Ellis, ir jis įvykdė didžiulį svajonę. 1925 m. Valų architektas nusipirko šitą įlankos kraštą, kuriame buvo Viktorijos laikų namas su apaugusiu parku. Jis įkvėpė Italijos miestą Portofino, todėl pradėjo derinti britų pastatus su itališkais.
Tai, kas prieštaravo jo svajonei, greitai pakoregavo, kaip ir kukmedis, kurį jis sulenkė su viela prie kiparisų formų. Jis iškart nepriėmė apribojimų: kodėl italų stulpai neturėtų būti apsupti italų stulpeliais, kurie savo ruožtu puošia Siamo šventyklos šokėjai? Kodėl ne tik įterpti seną laivą į krantinės sieną?
Vakare pasivaikščioję po saulėtekio ant dvaro terasos, mes privalome jį įsivaizduoti netyčia: kaip jis pakilo kaip labai senas džentelmenas Knickerbockern ir Kanarų geltonosiose kelio kojinėse su pastolių darbuotojais. Ten buvo sienos, kur prie jo buvo atrodo langai. Nenuostabu atnešė savo svajonę į tikrovę. Tai buvo verta: Portmeirionas yra vienintelis dalykas, kurį garsėjantis Sir Clough Williams-Ellis.
Buvo vaizduojami Erddig salės Yorkes ir jų tarnai
„Wrexham“ pakraštyje esantis dvaro rūmų „Erddig Hall“ langų sklinda lietaus. Jis lašinamas iš sode esančių liepų. Vėžys sprogsta savo dainas į dangų su žąsų balsu. Mes įeiname į ilgą plytų pastatą per tarnų įėjimą, kaip kada nors personalą, praeitį dailidę ir kalvį, skerdyklą ir kiemą; Stalai, skalbykla, kepykla. Jis tęsiasi, praeina virtuvė su rankomis laikomomis storomis stalviršiais ir patentuota kepimo skarda priešais ugnį.
Tik tuomet mes pagaliau artėsime prie stilingų apartamentų, kuriuos 200 metų gyveno Yorke šeima. „Yorkers“ ne tik buvo įpratę pašaukti visus vyrų šeimos narius Philipą, ar Simoną, bet ir ypatingus santykius su savo darbuotojais. Štai kodėl šiandien mus bando įlipti į durų duris.
Kadangi tarnai turėjo nuolatinę vietą beveik visuose gyvenamuosiuose namuose. Tačiau vieta istorijoje, taisyklė paprastai jiems nesuteikia - o jūs leisite vis dar įsiminti savo augintinius protėvių galerijoje. Tačiau Erdigg salėje viskas buvo kitokia: kai vienas iš Jorko, Pilypo, buvo vaizduojamas apie 1780 m., Jis atėjo su idėja, kad taip pat taps jo tarnai.
Ir taip sukurta ilgalaikė tradicija: nuo to laiko Jorko kartos rašė eilėraščius ir dienoraščius apie savo darbuotojus ir leido juos pavaizduoti.
Dabar jie žiūri į mus nuo sienų, oriai, laikydami savo rankose jų kasdienio darbo ženklus: William, kalvį, Jacką, žaidėją, Jane, tarnaitę. Vyresniosios „National Trust“ moterys veda turistus, pasakoja buvusių laikų anekdotams dešimtis kartų per dieną su neįsivaizduojamu entuziazmu. Ir kaip paskutinis Yorkas, vėl Filipas, nebegalėjo gauti pastato; ir galiausiai jį perdavė Nacionaliniam pasitikėjimui. Jis atstatė jį, kad šiandien mes galėtume eiti per laiką per praėjusių dienų tarnų pasaulį.
Dvi mergaitės „Amber“ ir „Dilly“ sėdi ant mažos sienos, esančios Llanfyllin turgaus aikštėje, alaus skardinės savo rankose, jų plaukai spalvingai dryžuoti, jų batai purškiami purvu. Jie tikisi, kad kažkas nuves juos į paskutinę truputį „Y Dolydd Workhouse“. Viktorijos laikų pastatas buvo ketvirtis neturtingųjų, senų ir neteisėtų. Tačiau šiandien abi mergaitės sumokėjo 40 svarų sterlingų, kad per tris dienas klausytų muzikos ir šokių. Nuo 2004 m. Ten vyko trijų dienų festivalis. „Daugialypis, pikantiškas festivalis Velse“ žada pagrindinį puslapį, kuriame gyva muzika iš liaudies iki roko iki ska, kabareto palapinė ir didelis plotas vaikams.
Renginys yra „nedorėlis“, tarkim, gintaras ir silpnas, todėl tikrai kietas. Kad ji yra visiškai lietinga; kad žmonės yra stovyklavietėje sušvelnintame lauke - tai nesvarbu! Nuotaika yra "nedorybė", purvas yra "nedorėlis". "Ateik su manimi!" Kaip ne valų, mes, deja, netinkami karštoms dumbloms. Bet ką pragaras: mes patyrėme seksualius lietus ir valų campaniles; ir, jei reikia, dabar mes galime paklausti be užsispyrimo už kelią iš Ysbyty Ystwyth į Ysbyty Cynfyn. Jei turėtume sugalvoti Velso patarlė, jo vertimas būtų: Walesas yra nedorėlis.
Velsas: lankytinos vietos ir informacija
Viešbučiai, maršrutų planavimas ir daug kitų naudingų patarimų ir daug adresų, kuriuos galite gauti: - apsilankykite Velse; Brunel House; 2, Fitzalan kelias; GB-Kardifas CF 24OUY; Tel. 00 44/29 20/49 99 09; Faks. 29 20 48 50; www.visitwales.de - apsilankykite Britanijoje; Britanijos nacionalinė turizmo taryba; Dorotheenstr. 54; 10117 Berlynas; Tel. 018 01/46 86 42; Faksas 030/31 57 19 10; www.visitbritain.de
Užsisakykite patarimus Velse ir jo lankytinose vietose
- Britta Schulze-Thulin: „Wales“, kelionių know-how leidykla, 19,90 eurai Kelionių gidas siūlo išsamią informaciją apie šalį ir jos žmones, taip pat siūlo ekskursijų ir ekskursijų pasiūlymus, aprašo gražiausius regiono barus, yra daug patarimų ir platus žemėlapio skyrius. Praktinis papildymas: valų kalbos pavadinimai fonetiniu transkripcijos būdu. - Britta Schulze-Thulin: „gibberish, welsh word for word“, kelionių know-how leidykla, 7,90 eurų kiek įmanoma mažiau buivolų? ir vis dar kalbėti su valų kalba jų gimtąja kalba. Verbaliniai vertimai taip pat padeda suprasti kalbos struktūrą. Kasdienės kelionės knyga? ir vietinių gyventojų širdis!
Valų kalba pradedantiesiems: Cenedl heb iaith, cenedl heb galon. Tauta be kalbos yra tauta be širdies.
„Canmol dy fro“ iš šono. Girkite savo šalį ir ten gyvuokite.
Gwell fy mwth fy hun na phlas arall. Geriau savo namus nei kitos rūmai.
Bedd a wna bawb yn gydradd. Kapas visiems daro tą patį.
Gwell digon na gwledd. Pakankamai geriau nei šalis.
